Bloggfęrslur mįnašarins, nóvember 2010

Jįkvęš frétt - aršsöm samgöngubót

Grķšarlega mikilvęg og aršsöm samgöngubót sem lengi hefur veriš bešiš eftir. Allt frį mišjum sķšasta įratug sķšustu aldar hafa uppsveitamenn bešiš morgundagsins - žolinmóšir. Žessi nżja brś mun koma til meš aš hafa meiri įhrif į atvinnulķf, menningarlķf og samfélagiš allt heldur en menn hafa almennt gert rįš fyrir ķ spįm sķnum. Möguleikar į allskyns samstarfi sveitarfélaga, atvinnufyrirtękja og félagasamtaka taka stökkbreytingu fram į viš. En ekki sķst veršur breytingin mikil fyrr feršažjónustuna og feršamenn almennt.

Til hamingju landsmenn allir meš žennan įfanga į samgöngubótum.


mbl.is Leišin styttist um 26 km
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Atvinnustefna rķkisstjórnarinnar?

 Leitaš hefur veriš lengi aš atvinnustefnu rķkisstjórnarinnar. Hśn er nś fundin - žar fer forsętisrįšherra  Samfylkingar fremst en rįšherrar VG skammt aš baki.

"Eitthvaš annaš" stefnan er žį - opinberar nefndir!!  Hagvöxtur - aukin framleišni landsins - žaš bķšur seinni tķma - og annarrar rķkisstjórnar. Žaš er ekki į verkefna-samstarfsskrį rķkisstjórnar VG og Samfylkingar.

Žaš er verulegt įhyggju efni aš hagvaxtarspįin hefur lękkaš um 35% frį ķ vor  - eša śr 3.2% nišur ķ 2%.

“Sérkennilegast er žó aš spįin byggist ašallega į aukinni einkaneyslu. Žaš er lįntökum heimila og aukinni neyslu žeirra . . . . .  vorum viš ekki bśin aš prófa žaš . . . . .  žaš gekk ekki.

 Valkosturinn sem rķkisstjórnin vill ekki en żmsir hafa bent į (Framsóknarmenn, Lilja Mósesdóttir ofl) er aš leišrétta skuldir heimila, minni nišurskurš m.a. į heilbrigšisstofnunum - og sķšan sķšast en alls ekki sķst aš gera allt til aš koma atvinnulķfinu ķ gang meš aršbęrum verkefnum sem skila raunverulegum auknum tekjum til žjóšarbśsins bęši sem śtflutningstekjum og sköttum.


mbl.is Hafa skipaš 150 nefndir
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Atvinnuleysi hęrra en tölur sżna

Į žaš hefur veriš bent aš nś hafi žó nokkur hópur dottiš śt af skrį vegna langtķmaatvinnuleysis ( meir en 3 įr). Jafnframt aš milli 6000-7000 žśsund manns hafi flutt erlendis. Žį er ótalin sį hópur sem vinnur erlendis ķ skorpum en bżr hér enn.

Bendi einnig į grein sem birtist ķ MBL . ķ gęr um hęttuna tengda langtķmaatvinnuleysi og skorti į raunverulegum śrręšum fyrir skuldsett heimili. - greinin fer hér į eftir -

Aš lęra af reynslu annarra 

Į fyrstu mįnušum 2009 voru skrifašar margar lęršar greinar og haldnar rįšstefnur um afleišingar hrunsins į żmsa žętti samfélagsins.  Žar kom m.a. fram aš viš gętum lęrt af Finnum hvernig žeir tóku į bankahruninu hjį sér ķ upphafi 10. įratugs sķšustu aldar. Einnig var fjallaš um reynslu Fęreyinga af žeirra kreppu į mišjum tķunda įratugnum. 

En hvernig hefur okkur gengiš nś 24 mįnušum eftir bankahruniš. Lęršum viš af reynslu nįgranna okkar og vina?

Reynsla Finna

 Bent hefur veriš į aš Finnar tóku seint į afleišingum hrunsins. Haršur nišurskuršur m.a. į  heilbrigšiskerfinu og menntakerfinu fyrstu įrin varš til žess aš stór hópur ungs fólks datt śt śr skólakerfinu, varš atvinnulaus og lenti į glapstigum. Velferšarkerfiš laskašist, atvinnuleysi jókst sķfellt og nišurskuršar žörfin varš ę meiri – sem sagt vķtahringur. Žegar Finnar uppgötvušu aš leišin śt śr kreppunni vęri fjįrfesting ķ atvinnulķfinu m.a. ķ žekkingarišnaši til aš auka hagvöxt og stękka hagkerfiš höfšu žeir tapaš dżrmętum tķma sem hafši žau įhrif aš stór hluti heillar kynslóšar datt śt śr menntakerfinu og varš langtķma atvinnulaus meš tilheyrandi félagslegum vandamįlum.

Höfum viš lęrt aš reynslu Finna?  Žvķ mišur veršur svariš nei. Nś tveimur įrum eftir hrun erum viš ķ mesta nišurskurši į velferšarkerfinu samkvęmt efnahagsįętlun įętlun rķkisstjórnarinnar og  Alžjóšagjaldeyrirsjóšsins.  Atvinnu uppbyggingin bķšur vegna stefnuleysis rķkisstjórnar og hagvextinum seinkar. Meš öšrum oršum sami vķtahringurinn og Finnar lentu ķ.

Reynsla Fęreyinga

Alvarlegasta afleišingin af bankakreppunni  ķ Fęreyjum var stórfelldur fólksflótti ungs fólks. Tališ var aš um einn žrišji kynslóšarinnar 25-40 įra hafi flutt śr landi og lķtill hluti žeirra hefur snśiš aftur nś fimmtįn įrum eftir hrun. Žó tókst Fęreyingum ótrślega vel aš snśa mjög djśpri kreppu viš į undraskjótum tķma  m.a meš stóraukinni nżtingu sjįvaraušlindarinnar.  Hér į landi hefur komiš ķ ljós aš  kynslóšin 25-40 įra er sś skuldsettasta  og į ķ mestum erfišleikum meš aš nį endum saman. Jafnframt er žetta sś kynslóš sem hefur mesta möguleika į aš starfa erlendis m.a. vegna góšrar menntunar. Naušsynleg skuldaleišrétting į lįnunum žeirra er hundsuš af rķkisvaldinu, bönkum og lķfeyrissjóšum.  Tališ er aš milli sex og sjö žśsund manns séu flutt śr landi en žar fyrir utan er žó nokkur hópur sem sękir vinnu erlendis en bżr hér enn.  Žó nokkrir śr žessum hópi hafa tjįš sig aš undanförnu um aš žeir sjįi ekki hvernig žeir eigi aš klķfa skuldavegginn og eru aš gefast upp į Ķslandi. Spurningin er žvķ hrópandi, erum viš į sömu leiš og Fęreyingar?

Tilraunaglasiš

Į žaš hefur veriš bent m.a ķ bķómynd sem sżnd hefur veriš vestanhafs aš undanförnu aš Ķsland sé eins og tilraunastofa ķ hagfręši vegna smęšar sinnar. Jafnframt aš okkar bankahrun sé örmynd af žvķ Bandarķska og žvķ įhugavert  fyrir žį hvernig okkur gangi ķ endurreisninni.  Obama stjórnin dęldi fjįrmagni śt ķ samfélagiš į sķšasta įri - u.m.ž. 3% af landsframleišslu – margir hagfręšingar hrósušu framkvęmdinni  en töldu ekki nógu langt gengiš, meira žyrfti til aš koma atvinnulķfinu og neyslunni ķ gang. Nokkrir mikilsvirtir hagfręšingar eins og J. Stieglitz og N. Rubini hafa haldiš žvķ fram aš afskrifa žyrfti skuldir heimila og ganga rösklegar til verks. Ellegar vęri hętta į aš vķtahringur samdrįttar – minni neyslu – meira atvinnuleysis myndi dżpka.

 Hvaš er til rįša

Viš žurfum aš snśa spķralnum viš - leysa upp vķtahringinn.  Ķ staš žess aš stefna į samdrįtt, nišurskurš og skattahękkanir- eins og rķkisstjórn VG og Samfylkingar stefnir į -  ęttum viš aš gera allt sem viš getum til aš auka atvinnu og žar meš neysluna. Viš eigum aš nżta aušlindir okkar jafnt orku, lands- og sjįvargęši en ekki sķst mannaušinn, žekkinguna. Viš eigum aš stefna į aš į Ķslandi sé fjölbreytt atvinnulķf sem byggi į sérstöšu landsins, menningu og krafti fólksins. Verkefni rķkisvaldsins er aš skapa ašstęšur til aš örva atvinnulķfiš, efla  nżsköpun og stušla aš erlendri fjįrfestingu.

Viš eigum aš hafa kjark til aš fara erfišar en réttlįtar og skynsamar leišir ķ skuldaleišréttingu. Žar getur vilji bankamanna ekki rįšiš stefnunni.

Viš höfum enn tķma – en hann fer minnkandi . Tökum af skariš nś žegar og sżnum aš viš getum lęrt af reynslu annara.  Tękifęrin eru til stašar.

 

Siguršur Ingi Jóhannsson

alžingismašur Framsóknarflokks


mbl.is Žśsund manns hafa misst réttindi til bóta
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hverju svara rįšherrarnir?

Fréttablašiš, 16. nóv. 2010 06:00

Hverju svara rįšherrarnir?

Heilbrigšismįl
Siguršur Ingi Jóhannsson
alžingismašur
Heilbrigšismįl Siguršur Ingi Jóhannsson alžingismašur

Siguršur Ingi Jóhannsson
alžingismašur skrifar:

Nišurskuršarhugmyndir rķkisstjórnar VG og Samfylkingar į sjśkrasvišum heilbrigšisstofnana į landsbyggšinni hafa magnaš upp mikla reiši ķbśa į landsbyggšinni. Žrįtt fyrir aš žensla sķšasta įratugar hafi fariš meira og minna framhjį flestum svęšum landsins (kannski sem betur fer) žį sitja allir landsmenn uppi meš kreppuna og afleišingar hennar.

Ķbśar landsbyggšarinnar eru eins og ašrir tilbśnir til aš bera sameiginlegar byršar af samdrętti, skattahękkunum, launaskeršingum og nišurskurši ķ opinberum rekstri. En ķbśar landsbyggšar sętta sig ekki viš aš fórnaš sé grunnžjónustu viš ķbśa į heilbrigšissviši. Žar er höggviš of nęrri öryggi fjölskyldunnar, barna og aldrašra. Žaš gilda heldur ekki jafnręšissjónarmiš ķ nišurskuršartillögum fjįrmįla- og heilbrigšisrįšherra. Misrétti žegnanna blasir viš hvort sem talaš er um fjarlęgšir, samgöngur eša kostnaš.



Grķšarleg mótmęli

Um allt land hefur fólk mótmęlt. Haldnir hafa veriš afar velsóttir ķbśafundir, undirskriftalistar hafa gengiš manna į milli ķ einstökum hérušum sem margir hafa skrifaš undir til aš mótmęla ašförinni aš heilbrigšisstofnun heimahérašs. Į Sušurlandi skrifušu žannig allt aš tķu žśsund manns af 19 žśsund kosningabęrra manna į svęšinu og mótmęltu žannig fyrirhugušum nišurskurši. Į fimmtudaginn komu hundruš manna frį Sušurlandi og vķšar af landinu saman į Austurvelli til svokallašrar mešmęlastöšu til aš sżna hug sinn ķ verki. Annars vegar til aš fylgja eftir afhendingu undirskriftalista tugžśsunda ķbśa af öllu landinu og hinsvegar til aš sżna samstöšu meš žvķ frįbęra heilbrigšiskerfi sem viš eigum og viljum eiga įfram. Skilabošin eru skżr – ķbśar landsbyggšarinnar vilja aš allir landsmenn njóti grunn-heilbrigšisžjónustu óhįš efnahag eša bśsetu. Undir žetta hafa langflestir žingmenn tekiš. Žingmenn śr öllum flokkum og jafnvel rįšherrar.



Įkall ķbśa – aflżsiš hęttuįstandi

Višbrögš fjįrmįlarįšherra og aš hluta til heilbrigšisrįšherra hafa hinsvegar valdiš vonbrigšum. Žeir hafa hingaš til komiš sér hjį žvķ aš svara įkalli ķbśa landsbyggšar. Svör žeirra eru óskżr, ķ besta falli veriš lošmulla um aš mįlin verši skošuš aš nżju en óvissu ķbśa og starfsfólks hefur ekki veriš eytt.
Krafan er einföld, lżsiš žvķ yfir aš stefnan um aš leggja af sjśkrahśs landsbyggšar hafi veriš röng og frį henni hafi veriš falliš. Ķ kjölfariš er sjįlfsagt aš setja į fót samrįšshóp til aš fara yfir meš hvaša hętti viš nįum enn betri įrangri ķ heilbrigšisžjónustunni į sem hagkvęmastan hįtt. Aš žvķ borši žarf aš kalla fagfólk heilbrigšisžjónustunnar hvarvetna af landinu sem og fulltrśa ķbśa. Grunnžarfir ķbśa į hverju svęši žarf aš skilgreina og kostnaš žjónustunnar į hverjum staš įšur en til sértęks nišurskuršar kemur.



Hvernig er žetta hęgt

Til aš skapa fjįrhagslegt svigrśm fyrir žessari skynsömu leiš ķ staš leišar rķkisstjórnar VG og Samfylkingar žarf aš gera žrennt. Ķ fyrsta lagi viršist žurfa (žar sem AGS ręšur för rķkisstjórnar) aš semja viš Alžjóšagjaldeyrissjóšinn um vęgari nišurskurš viš endurskošun efnahagsįętlunarinnar. Ķ öšru lagi ęttum viš aš skattleggja strax séreignasparnašinn og nota hluta hans til aš fara skynsamlegri leiš ķ nišurskurši śtgjalda til heilbrigšismįla. Ķ žrišja lagi žurfum viš aš spżta vel ķ lófana ķ atvinnumįlum. Žar eru nęg tękifęri sem munu į undraskjótum tķma auka hagvöxt og skila žannig fleiri krónum ķ rķkiskassann.
Žaš er leiš skynseminnar – įn öfga vinstri eša hęgri.


Skżr svör

Grķšarleg mótmęlaalda um allt land. Undirskriftarlistar allt aš helmingur kjósenda į sušurlandi skrifa undir mótmęli gegn nišurskuršarstefnu rķkisstjórnar VG og Samfylkingar.

Nś vantar skżr svör frį heilbrigšisrįšherra og fjįrmįlarįšherra um aš horfiš verši frį žessari fjandsamlegu stefnu ķ garš landsbyggšar og skynsamari leiš valin. Žaš dugir ekki aš segja aš mįlin verši skošuš eša sett ķ nefnd.

Fyrsta skref er aš lżsa yfir aš nišurskuršarstefnan hafi veriš röng.Nęsta aš hafa raunverulegt samrįš viš fagašila og heimafólk um land allt. Greina grunn žarfir heilbrigšisžjónustu hvers svęšis aš teknu tilliti til vešurfars og samgangna.Sķšan aš finna śt raunverulegan kostnaš per einingu ķ kerfinu og žį sést hvar er hagkvęmast aš vinna verkin.

Aš öllu žessu athugušu er hęgt aš taka skynsamlegar įkvaršanir um hvar hvaš verkefni skuli unnin į hagkvęmastan hįtt aš teknu fullu tilliti til öryggis ķbśa og jafnręšis.

Viš viljum aš allir ķbśar landsins hafi jafnan ašgang aš grunn heilbrigšisžjónustu óhįš efnahag og bśsetu - eša eru einhverjir sem vilja ójöfnuš?


mbl.is Mešmęli meš heilbrigšisžjónustu
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nišurskuršur heilbrigšisstofnanna og samgöngur

Steingrķmsfjaršarheiši lokuš, Holtavaršarheiši lokuš, Vķkurskarš lokaš, żmsir ašrir fjallvegir lķtt fęrir eša hęgfęrir vegna hįlku og snjóa. Hvorki hęgt aš sigla til Landeyjahafnar né fljśga til Eyja.

Ķ dag er 3. nóvember į einu albesta vešurįri ķ langan tķma. Žaš eiga eftir aš koma meiri vešur - fleiri lokanir - ķ vetur.

Skildi rķkisstjórn VG og Samfylkingar enn hafa į stefnuskrį sinni aš leggja nišur heilbrigšisstofnanir į Landsbyggšinni?


mbl.is Bešiš meš mokstur į Steingrķmsfjaršarheiši
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Fjįrlagafrumvarp VG og Samfylkingar- Vill enginn kannast viš stefnuna?

Ķ grein sem ég skrifaši ķ Fréttablašiš og birtist um helgina fjallaši ég um ašför rķkisstjórnar VG og Samfylkingar aš landsbyggšinni. Tók žar dęmi um Heilbrigšisstofnun Sušurlands en greinin į viš um allar heilbrigšisstofnanir į landsbyggšinni.

Hér er slóšin į greinina;

http://visir.is/raunhaefur-nidurskurdur-–-eda-storfelldir-folksflutningar/article/2010192438457

og hér į eftir fer greinin óstytt;

Raunhęfur nišurskuršur – eša stórfelldir fólksflutningar

Žęr hugmyndir sem fram koma ķ fjįrlagafrumvarpi rķkisstjórnar Samfylkingar og Vinstri gręnna – sem kenna sig viš vinstri velferš – męlast vęgast sagt illa fyrir. Fjölmörg mótmęli um land allt eru skżr skilaboš um aš fólki sé misbošiš žaš óréttlęti sem fram kemur ķ frumvarpinu. Allir mótmęla og senda frį sér įlyktanir. Sveitarstjórnir, starfsmenn heilbrigšisstofnana, ljósmęšur, lęknarįš, sjśkrališar, hjśkrunarfręšingar og sķšast en ekki sķst fólkiš sem bżr į landsbyggšinni. Meira aš segja  eru žingmenn stjórnarflokkanna į hröšu handahlaupi frį tillögum eigin rķkisstjórnar.

Žaš sem fram kemur ķ öllum įlyktunum er gagnrżni į samrįšleysi, žekkingarleysi į ašstęšum į hverjum staš, ótti viš alvarlegar samfélagslegar breytingar og óskżr markmiš um raunverulegan sparnaš. Jafnframt fullyrša flestir aš margar ašgeršir sem bošašar eru muni leiša til  lakari heilbrigšisžjónustu og enn ójafnari ašgangs landsmanna aš sjśkrahśs - og sérfręšižjónustu. 

Ķ heilbrigšisžjónustunni žarf aš skera nišur um 4,7 milljarša kr.

Heilbrigšisrįšuneytiš forgangsrašar nišurskuršinum žannig, aš hlķfa skuli heilsugęslu  og stóru sjśkrahśsunum ķ Reykjavķk og Akureyri, įsamt Akranesi en žessi hluti heilbrigšiskerfisins tekur til sķn rśmlega 90% af fjįrmagni til heilbrigšismįla – nišurskuršur 1,7 milljaršar.  Hinsvegar er įętlaš samkvęmt frumvarpinu aš skera allharkalega nišur sjśkrasviš annarra heilbrigšisstofnana vķšst vegar um landiš eša um 3 milljarša króna.  Žęr stofnanir eru meš innan viš 10 % af heildarfjįrveitingu til sjśkrahśs- og sérfręšižjónustu. Mašur spyr sig hvar er jafnręšiš um aš allir njóti grunnžjónustu óhįš efnahag og bśsetu?

Hvaša žjónustu į aš skera nišur um  3 milljarša - eša 31-75% af starfsemi einstakra sjśkrasviša litlu sjśkrahśsana į landsbyggšinni

Tillögur heilbrigšisrįšuneytis um samdrįtt į sjśkrasvišum eru byggšar į žvķ, aš ķ hverju heilbrigšisumdęmi verši mętt žörf fyrir legurżmi į lyflękningadeildum.  Stefna rįšuneytisins er aš ķ hverju umdęmi verši almenn sjśkrahśsžjónusta meš almennum lyflękningum og grunnheilbrigšisžjónustu, eins og lög um heilbrigšisžjónustu kveša į um. Ķ žeim ž.e. lögum nr. 40 frį 27.mars 2007 og reglugerš um heilbrigšisumdęmi, sem sett var ķ kjölfariš, er tališ upp hvar į landinu skulu vera heilbrigšisstofnanir og hvaša žjónustu žęr eiga aš veita. Ķ reglugeršinni stendur aš žęr veiti almenna heilbrigšisžjónustu ķ umdęminu. Meš almennri heilbrigšisžjónustu er įtt viš heilsugęslu, žjónustu og hjśkrun į hjśkrunarheimilum og hjśkrunarrżmum stofnana og almenna sjśkrahśsžjónustu.

Almenn sjśkrahśsžjónusta į litlu sjśkrahśsunum er fyrst og fremst almennar lyflękningar og hjśkrun viš żmsum brįšum sjśkdómum og naušsynlegustu rannsóknir ķ žvķ sambandi.  Umönnun og endurhęfing sjśklinga eftir ašgeršir į sérhęfšu sjśkrahśsunum, hjśkrun og žjónusta viš langlegu sjśklinga. Žaš mętti kalla žessi sjśkrahśs – nęržjónustu/grunnžjónustu - eša fyrsta stigs sjśkrahśs (primery care hospitals- eins og Gķsli G Aušunsson lęknir kżs aš nefna žau ķ mjög góšri grein sem birtist į dögunum)

Nišurskuršar hugmyndir rįšuneytisins ganga śt į aš lękka greišslur fyrir legudaga. Ekki er hęgt aš segja aš žaš sé gegnsętt eša aš  sérstakt jafnręši rķki milli heilbrigšisstofnana. Žannig er įętlašur mismunur į rśm per dag frį 38 žśs til 68 žśs į landsbyggš en į sérhęfšari sjśkrahśsum er kostnašurinn ca. 150 žśs. į rśm per dag į Landspķtala-Hįskólasjśkrahśsi (LSH) t.d. eša  ca.žrisvar sinnum hęrri.  Hvernig nį į fram sparnaši meš žvķ aš flytja žessa lögbošnu grunnžjónustu til Reykjavķkur eša Akureyrar žar sem eru sérhęfš sjśkrahśs (secondary care hospitals)  og jafnvel hįskólasjśkrahśs (tertiary care hospitals) er mér hulin rįšgįta. Lķklegri nišurstaša er aš hśn verši margfalt dżrari į hįtęknisjśkrahśsunum en į litlu grunnžjónustu sjśkrahśsunum.

Glórulaus nišurskuršur.

Ef viš tökum dęmi um hvernig nišurskuršurinn bitnar į einstaka svęšum mį nefna Heilbrigšisstofnun Sušurlands (HSu). Žar į aš skera nišur sjśkrasvišiš um 56.5%. Afleišingin veršur i stórum drįttum sś, aš mati framkvęmdastjóra HSu, aš nśverandi žjónusta sjśkrahśssins sem almenns sjśkrahśss leggst af.  LSH veršur žvķ umdęmissjśkrahśs Sunnlendinga og tekur viš eftirgreindri almennri sjśkrahśsžjónustu: - öllum deyjandi sjśklingum, - krabbameinssjśklingum, - öllum almennum  lyflęknissjśklingum, - öllum einstaklingum sem eru vistunarmetnir og geta ekki veriš heima lengur, - bęklunarsjśklingar frį LSH verša alla leguna į LSH, - öllum sjśklingum meš sżkingar sem žurfa innlögn, - öllum fęšingum, -öllum heimsóknum ķ ašdraganda fęšingar.

Annaš sem gerist er aš göngu- og dagdeildaržjónusta sérfręšilękna flyst į lęknastofur į höfušborgarsvęšinu. Žjónusta sjśkrahśssins sem bakhjarl fyrir heimahjśkrun og slysa- og brįšažjónustu hverfur.

Žessi lżsing gęti įtt viš um hvaša heilbrigšisstofnun sem er į landsbyggšinni.

Spyrja mį hvernig hyggst rįšuneytiš uppfylla lög um grunnžjónustu ķ heimabyggš og eigin stefnu um almennar lyflękningar og grunnheilbrigšisžjónustu.

Augljóst er aš sparnašur veršur enginn en mikill aukakostnašur og óžęgindi leggst į sjśklinga og ašstandendur žeirra. Um er aš ręša stórkostlega tilfęrslu į verkefnum, fólki – jafnt sjśklingum og ašstandendum žeirra sem og starfsfólki ķ heilbrigšisgeiranum – frį landsbyggš og til Reykjavķkur  og evt. Akureyrar.

Samfélagslegur sparnašur enginn – stóraukin śtgjöld.

Ein afleišingin veršur aš stórhękka žarf fjįrveitingar til LSH og Sjśkratrygginga Ķslands til aš geta stašiš undir aukinni žjónustu ķ Reykjavķk.  Žessir ašilar fį nś um 85  % af fjįrveitingum til sjśkrahśs- og sérfręšižjónustu.  Enn veršur žvķ aukiš į misréttiš milli landshluta! Hvar er jafnręši žegnanna um ašgang aš grunnžjónustu óhįš efnahag og bśsetu?  Engin sparnašarrök męla meš žvķ aš flytja umrędda nęržjónustu til höfušborgarsvęšisins  -nś žegar hefur veriš sżnt fram į, aš žessir žęttir eru hagkvęmar reknir af grunnžjónustu sjśkrahśsunum en LSH.  Ķbśar svęšanna munu žurfa aš feršast um langan veg meš tilheyrandi kostnaši. Tillögurnar eru atlaga aš bśsetuskilyršum landsbyggšarfólks. Ekki sķst munu ašgerširnar koma nišur į langveikum, öldrušum, öryrkjum og fötlušum.  Ljóst er, aš ekki veršur hętt aš veita skjólstęšingum žessa žjónustu,  hśn mun einfaldlega flytjast annaš og ķbśar ķ dreifbżli žurfa aš sękja žjónustu annaš en ķ heimahéraš. Raunveruleika firringin er svo mikil aš ekkert tillit viršist vera tekiš til vegalengda, vetrar-vešra og fęršar.

Samfélagsleg įhrif.

Sjśkrahśsin eru meš stęrstu vinnustöšum ķ viškomandi byggšarlögum.  Viš blasir aš segja žurfi 60 – 70 starfsmönnum  į HSU meš tilheyrandi kostnaši rķkisins vegna bišlauna og atvinnuleysisbóta ķ kjölfariš.  Į öllu landinu erum viš aš tala um hundruši starfa – oft störf fagfólks sem erfitt er aš fį śt į land. Ķ žessari ašför rķkisstjórnar VG og Samfylkingar aš grunnžjónustu ķbśa landsbyggšar į aš fęra störf til höfušborgarsvęšisins ķ rķkara męli en nokkurn tķma hefur sést fyrr. Stórfelldir fólksflutningar sem gętu endaš meš aš viš misstum ungt menntaš fólk erlendis ķ stórum stķl. Fyrir utan óžęgindi og kostnašarauka ķbśanna mun ašförin einnig hafa žau įhrif aš fólki finnst žaš óöruggara ķ sinni heimabyggš.

Stefnumótun er žörf.

Gömul stefna um aš fęra allt til Reykjavķkur er ekki bošleg sem forsenda į krepputķma. Ekki hefur veriš sżnt fram į hagręšinguna en hinsvegar er ljóst aš legudagar eru bęši fęrri  per sjśkling og mun ódżrari į landsbyggšinni. Hvernig hęgt er aš fęra žśsundir legudaga, hundruši sjśklinga til Reykjavķkur žar sem žjónustan er mun dżrari įn žess aš fjölga fólki og byggja upp žar – er mér hulin rįšgįta.  

Ķ vešri hefur veriš lįtiš vaka aš unniš sé samkvęmt langtķma stefnumótun – stefnumótun um verulegar breytingar į heilbrigšisžjónustu viš landsmenn. Stefnu um aš į landinu verši tvö sjśkrahśs ķ Reykjavķk og į Akureyri. Žessi umręša hefur hvorki veriš viš fagfólk į landsbyggšinni né heimaašila. Ekki hefur veriš sżnt fram į heildarsparnaš eša hagręšingu – hvaš žį aš veriš sé aš bęta žjónustuna.  Lįgmark er aš slķk stefnumótun hefjist į aš greina lįgmarks grunn žarfir ķbśa į hverju svęši. Slķk vinna getur aldrei haft upphaf og endi į skrifborši ķ Reykjavķk.

Ef af veršur mun mikil fjįrfesting ķ hśsnęši, tękjabśnaši og žjįlfun fagfólks glatast.  Ekki er ljóst hvort til stendur aš byggja upp žessa žjónustu aftur žegar betur įrar en ešlilegt vęri aš hluti af svo stórfelldum nišurskurši vęri aš hyggja aš framtķšarskipulagningu heilbrigšiskerfisins.

Į nišurskuršar og krepputķmum er ešlilegt aš grunnstošir og lįgmarksžarfir samfélagsins séu settar ķ forgang, svo sem réttur fólks til heilbrigšisžjónustu sem nęst bśsetu.  Į krepputķmum veršur aš forgangsraša žannig aš žessar grunnstošir séu varšar og frekar dregiš śr fjįrmagni til żmissa sérverkefna žar sem žau eru ekki lķfsnaušsynleg fyrir žegna landsins.

Samstaša ķ staš sundrungar

Rķkisstjórnin veršur aš įtta sig į žvķ aš leišin aš kerfisbreytingum er samrįš viš fagfólk og  heimaašila. Fyrir žarf aš liggja raunverulegt mat į ólķkum leišum, žęr kostnašargreindar sem og önnur įhrif į samfélag į hverjum staš.

Ef viš setjumst öll yfir verkefniš og vinnum saman aš lausn žess nįum viš įrangri. Leiš rķkisstjórnarinnar er ekki fęr.  Nišurskuršur er óhjįkvęmilegur en forsenda nišurskuršar ķ heilbrigšiskerfinu er aš verja grunnžjónustuna - nęržjónustuna. Lįgmarksžjónusta fyrir alla óhįš efnahag og bśsetu. Rķkisstjórnin er ekki į žeirri leiš.

Viš getum aukiš tekjurnar – ekki meš žvķ aš hękka skatta heldur koma atvinnulķfinu ķ gang. Til dęmis mętti auka tekjur žjóšarbśsins meš žvķ aš auka žorskkvóta en lķka meš žvķ aš hefja framkvęmdir strax viš orkukrefjandi išnaš og virkjanir. Žar hefur rķkisstjórnin žvęlst fyrir og seinkaš framkvęmdum. Einnig ęttum viš aš horfa til žess aš skattleggja strax séreignasparnašinn.

Minni skynsamari nišurskuršur – meiri tekjur – žaš er leiš sįtta og samstöšu. Ef rķkisstjórnin treystir sér ekki ķ verkefniš į hśn aš fara frį og viš taki einskonar žjóšstjórn sem kęmi sér saman um žau grundvallarverkefni sem bķša śrlausnar. Annaš mį bķša. 

 

Siguršur Ingi Jóhannsson

alžingismašur

 

 


mbl.is VG mótmęlir nišurskurši rķkisstjórnarinnar
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband