Lķfeyrissjóšir

Ķ umręšu, į Alžingi ķ vikunni, um stöšu lķfeyrissjóšanna kom fram aš viš stęšum nokkurn veginn jafnfętis noršmönnum žegar kęmi aš lķfeyrissjóšsréttindum og vęrum eitt af 3-4 best stöddu rķkjum heims hvaš lķfeyrismįl varšaši. Žeirra framtķš byggist į gegnumstreymis kerfi og olķusjóšinum svokallaša. Okkar kerfi byggist hinsvegar į uppsöfnunarkerfi. Žar fyrir utan erum viš almannatryggingakerfiš og séreignasparnašinn.

Žrįtt fyrir verulegt tap (og įmęlisvert uppį tępa 400 milljarša jafnvel tępa 500) žį er staša okkar góš - eignir um 2000 milljaršar og įrlegar innborganir ķ kerfiš til fjįrfestinga um 120 milljaršar. Til samanburšar voru eignirnar nįnast engar upp śr 1980 žegar veršbólga įttunda įratugarins hafši žurrkaš ut lķfeyrisinngreišur sjóšsfélaga į fyrsta įratug lķfeyriskerfisins.

Er žį ekkert aš? Jś vissulega en žaš ber aš varast aš nota tękifęriš og kollvarpa nśverandi kerfi. Tillögur um aš fęra allt ķ einn sjóš - jafnvel ķ gegnumstreymiskerfi - undir stjórn eins rķkisforstjóra - jafnvel Sešlabankaskśffu - hljóma ekki vel ķ mķnum eyrum - viš žurfum aš hafa eggin ķ fleiri körfum - dreifa įhęttunni - tryggja félagsleg réttindi fólks og byggja upp sparnaš.

1.- Mķn skošun er sś aš kerfiš žurfi aš standa į žremur fótum. Ķ fyrstalagi - almannatryggingarkerfi į vegum rķkisins sem tekur į sķnar hendur žį sem ekki geta tekiš žįtt ķ atvinnulķfinu eša falla śt af žvķ snemma į lķfsleišinni. Žetta veršur grunnstoš sem į aš tryggja višunandi framfęrslu fólks.

Ķ öšru lagi eru almennu og opinberru sjóširnir sem safna lķfeyrisréttindum fólks sem žį getur notiš sķns eigin uppsöfnunar. Hér žarf fyrst og fremst aš lagfęra tekjutengingar sem hafa eyšilagt kerfiš. Einnig er rétt aš minnast žess aš ķ raun hafa sjóširnir einungis safnaš fé ķ 30 įr že. frį setningu svokallašra Ólafslaga - sumir mun skemur žar sem ekki er langt sķšan aš inngreišslur ķ lķfeyrissjóši var skyldašur.

Ķ žrišja lagi séreignasparnašur - žvķ žaš er naušsynlegt aš žjóšin gerist "norskari eša žżskari" ķ žeirri merkingu aš mun betra sé aš eiga fyrir hlutunum en taka žį aš lįni og skuldsetja sig ķ botn.

Sérstaklega žarf aš fara yfir mörkin milli almannatryggingakerfisins og almennu/opinberru sjóšanna- hvaša réttindi hvor tryggir og hvenęr almennu/opinberru sjóširnir taki viš.

2.- Annaš mįl sem žarf aš taka į er stjórnun sjóšanna og fjöldi. Ekkert vit er aš mķnu mati aš hafa einn eša 2-3. Kannski er nóg aš žeir séu 6? 8? 10?- rśmlega 30 viršist ofrausn. Žeir kostir sem vissulega eru aš hafa atvinnurekendur og verkalżšsforkólfa ķ stjórnum sjóšanna eru aš mķnu mati algjörlega nśllašir śt af lżšręšishallanum sem fylgir žvķ aš félagsmenn kjósi ekki sķna stjórnendur - einnig er įbyrgš vafasöm. Ķ žvķ sambandi er rétt aš benda į aš žótt engin rekstrarlegur munur hafi veriš į sjóšum sem kosnir voru af sjóšsfélögum (jafnmikiš tap ef ekki meira) og hinum er rétt aš minnast žeirrar stašreyndar aš hjį žeim félögum (eins og verkfręšingalķfeyrissj.) hafa allir axlaš įbyrgš og nżjir ašilar komu strax ķ stjórn. Einnig er veruleg įhętta fólgin ķ samžjöppun valds ef fįir (jafnvel enn verra ef sjóšum fękkar) atvinnurekendur og verkalżšsforkólfar sitja bęši aš stjórnum stęrstu fyrirtękja, samtaka atvinnulķfs og launžega įsamt žvķ aš sitja aš 2000 milljarša sjóši landsmanna.

Žess vegna tel ég rétt aš sjóšunum fękki og žeim verši kosin stjórn af sjóšsfélögum ( hęgt vęri aš kjósa žess vegna reynda rekstrarmenn og stjórnendur en žeir vęru kosnir af sjóšsfélögum).

3.- Žrišja atrišiš er fjįrfestingastefna sjóšanna - hana žarf aš skerpa - minnka įhęttu - evt lękka įvöxtunarkröfu śr 3.5% sem viršist hafa įhęttusękni ķ för meš sér - og er erfitt aš nį įratugum saman - einnig er ljóst aš verulegum hluta žeirra įrlegu 120 milljarša žarf aš fjįrfesta fyrir erlendis til aš koma ķ veg fyrir eftirspurnarbólu og ofhitnun hagkerfisins innanlands. Žį mį einnig skoša -(sérstaklega žessi misserin) fjįrfestingar ķ innvišum ķslensks samfélags (sem skila arši) t.d hlut ķ orkufyrirtękjum m.a. Landsvirkjun - nś žegar eru lķfeyrissjóširnir aš kaupa hluti ķ HS-orku - einnig verkefnafjįrmögnun ķ orkugeiranum, samgöngum ofl. EN ŽESSA HLUTI ŽARF AŠ SKOŠA VEL ĮŠUR EN STOKKIŠ ER AF STAŠ.

4.- Fjórša skošunarmįliš er sķšan klįrlega aš rannsaka til fullnustu lķfeyrissjóšina. Alžingi samžykkti 63-0 tillögu žingmannanefndarinnar į aš rannsaka beri lķfeyrissjóšina. Innan forsętisnefndar Alžingis hefur mįliš veriš til mešferša sķšustu vikur. M.a. hefur žaš veriš rętt meš hvaš hętti žaš vęri best- įkvešiš var aš bķša eftir nišurstöšu žeirrar nefndar sem lķfeyrissjóširniur sjįlfir settu į laggirnar. Nś liggur sś nišurstaša fyrir og mun nżtast žeirri rannsókn sem Alžingi mun setja af staš. Sś tillaga hefur komiš fram aš skipa eins manns rannsóknanefnd sem hafi allar fullnęgjandi heimildir til aš kalla menn fyrir og fį allar upplżsingar og nżta žannig bęši žį vinnu sem Rannsóknanefnd Alžingis sem og rannsókn lķfeyrissjóšanna hafa skilaš - sjįlfum finnst mér žaš skynsamleg leiš. Žį hafa nokkrir žingmenn žar į mešal Eygló Haršardóttir sem fyrsti flutningsmašur og Birkir Jón Jónsson, Siv Frišleifsdóttirog Vigdķs Hauksdóttir įsamt fleirum flutt tillögu um skipan rannsóknarnefndar. Ašalatrišiš og žaš mikilvęgasta er aš slķk rannsókn fari fram og hafi allar heimildir į hreinu.

En mikilvęgast af öllu er aš ganga nś ekki eins og fķlar ķ glerbśš og rśsta öllu žvķ sem viš eigum. Skošum misstökin, lęrum og leišréttum og höldum svo įfram į - vonandi - betri braut. 


mbl.is Norskur efnahagur góšur
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband