Fęrsluflokkur: Stjórnmįl og samfélag

Nż heimasķša

Žessi sķša er ekki lengur virk. Vinsamlega fariš innį slóšina http://sigurduringi.is/

žar er nż sķša.

Mbkv. Siguršur Ingi 


Afleišingar öfgaskattheimtu

Žvķ mišur hlustaši rķkisstjórnin ekki į ašvaranir stjórnarandstöšu og allra umsagnarašila um frumvarp um veišigjöld - óhįšra sérfręšinga, sveitarfélaga um land allt, fyrirtękja ķ sjįvarśtvegi, launžegasamtaka né atvinnurekanda.

Žvķ mišur var ekki gefinn tķmi til aš fara ofan ķ kjölinn į "gölnu frumvarpi," "afleitri ašferšafręši" og reikna śt afleišingar į einstök fyrirtęki og śtgeršarflokka žrįtt fyrir beišnir stjórnarandstöšu žar um.

Žvķ mišur er viš völd rķkisstjórn sem lętur pólitķskan "rétttrśnaš" sinn og öfgar rįša för ķ staš skynsemi og yfirvegun.

Žaš kemur žvķ ekki į óvart aš afleišingarnar komi strax fram hjį fyrirtęjum sem eru aš reyna aš standa ķ skilum viš bankakerfiš - viš rķkiš (sem tekur stóraukna hlutdeild) - viš starfsfólk sitt - ekki er hęgt aš greiša öllum allt žvķ žį fer fyrirtękiš į hausinn og allir tapa - starfsfólkiš - byggšarlagiš - rķkiš - bankarnir - viš žjóšinn.

Žvķ mišur kemur žetta ekki į óvart en įbyrgšin er rķkisstjórnar Jóhönnu og Steingrķms - Samfylkingar og VG - žau geta ekki lįtiš eins og ekkert sé - žau voru vöruš viš. - en hlustušu ekki - žvķ mišur.


mbl.is Vinnslustöšin segir upp 41
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Um samrįš og samrįšsleysi

Birti hér kafla śr nefndarįliti mķnu viš 2. umręšu um veišgjöld. 

Kaflinn fjallar um naušsyn samrįš til aš fį skynsamlega nišurstöšu sem vķštęk sįtt gęti nįšst um. En kaflinn fjallar lķka um žaš samrįšsleysi sem rķkisstjórnarflokkarnir hafa višhaft - enda įrangurinn eftir žvķ.

Samrįš.

Ķ fyrirspurnum mķnum til umsagnarašila kom fram aš ekkert samrįš var haft – ekki neitt viš neinn ašila. Ekki viš Hagstofuna žrįtt fyrir aš ašferšarfręšin ętti uppruna sinn žašan. Ekki viš hagsmunaašila greinarinnar žrįtt fyrir aš meirihlutinn haldi fram aš byggt sé į nišurstöšu samrįšs og sįttanefndar sjįvarśtvegsrįšherra frį hausti 2010. Ekki viš sveitarfélögin žrįtt fyrir aš ķ frumvarpinu er veriš aš taka 10 sinnum hęrri upphęš śt śr sjįvarśtvegssamfélögunum en įšur var. Ekki viš samtök į vinnumarkaši – žrįtt fyrir stöšugleikasįttmįla og samninga viš žį ašila viš gerš kjarasamninga. Allir ašilar gagnrżna haršlega samrįšsleysiš og undir žaš tekur 2. minnihluti. Rétt er ķ žessu samhengi aš benda į stefnu Framsóknarflokksins sem eins og įšur sagši var lögš fram į žingi sem žingsįlyktunartillaga. Aš henni stóšu allir žingmenn Framsóknar, en žar stendur „ Alžingi įlyktar aš fela sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherra aš skipa samrįšshóp til aš leita leišar til aš móta skżra stefnu til lengri tķma ķ sjįvarśtvegsmįlum. Hópurinn verši skipašur fulltrśum allra žingflokka, fulltrśum atvinnulķfsins, launžega, sveitarfélaga, fyrirtękja ķ sjįvarśtvegi og annarra hagsmunasamtaka. Hópurinn leggi tillögur fyrir sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherra eigi sķšar en 1. janśar 2012 og rįšherra leggi fram lagafrumvörp til innleišingar žeirra ķ ķslensk lög. Viš vinnu hópsins verši įhersla lögš į eftirfarandi:
1. Sjįvaraušlindin verši tryggš sameign žjóšarinnar meš įkvęši ķ stjórnarskrį.
2. Stjórn fiskveiša verši blönduš leiš, annars vegar į grunni aflahlutdeildar į skip og hins vegar śthlutun veišileyfa sem taki miš af sértękum byggšaašgeršum, hvatningu til nżsköpunar og nżlišun. Śthlutun veišileyfa verši gerš meš žeim hętti aš skilgreina tvo potta, annars vegar pott meš nżtingarsamningum og hins vegar pott žar sem veišileyfum verši śthlutaš til įkvešinna ašila. Frķstundaveišar verši kallašar feršažjónustuveišar til aš atvinnugreinin geti dafnaš į eigin forsendum feršažjónustunnar.
3. Veišigjald/aušlindarentan sem sjįvarśtvegurinn greišir verši nżtt aš hluta til nżsköpunar, rannsókna og markašssetningar innan greinarinnar sjįlfrar. Hluti renni til landsvęša žar sem aušlindarentan veršur til og hluti ķ rķkissjóš.
4. Hlśš verši aš nżsköpun og enn frekari nżtingu hrįefnis til aš skapa veršmęti og auka aršsemi.
5. Tryggt verši aš aušlindin verši nżtt į sem skynsamlegastan hįtt og nżtingin verši byggš į grunni vķsindalegrar žekkingar og sjįlfbęrni lķfrķkisins.
6. Įhersla verši lögš į aš sjįvarśtvegur sé ekki einungis veišar heldur einnig hįtęknivęddur matvęlaišnašur.
7. Sjónum verši ķ vaxandi męli beint aš umhverfislegum žįttum og augljósu samspili nżtingar hinna żmsu tegunda hafsins til aš tryggja įframhaldandi forustu Ķslendinga į sviši sjįlfbęrrar nżtingar aušlinda hafsins.“

 


mbl.is Enginn fundur veriš bošašur
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Samkomulag - misskilningur

Žaš nįšist samkomulag į žingi ķ gęr um aš greiša atkvęši um žónokkrar tillögur sem spyrja į žjóšina śt ķ. Sjįlfum finnst mér tķminn vera rangur. Spurningarnar - żmsar - vanhugsašar og illa ķgrundašar. Erfitt veršur aš tślka nišurstöšur skošanakönnunnarinnar. Žvķ žessi "žjóšaratkvęšagreišsla er ekkert annaš en skošanakönnunn. Breytingatillögurnar hafa ekki fengiš nęgilega umfjöllun - margar eru ķ žaš minnsta jafn góšar ef ekki betri en žęr 5-6 tillögur sem meirihlutinn leggur til. Sumar mjög mikilvęgar - lykilspurningar eins og um valdsviš forseta og fullveldisafsal.

Į sama tķma - samhliša žessum spurningavagni - er bśiš aš rįša sérfręšinga til aš skoša tillögur stjórnlagarįšs og ekki sķst greinargeršina. Žaš er mér óskiljanlegt hvernig meirihlutinn ętlar aš samtvinna žessi tvö ašskildu verkefni.

Nišurstašan er sś aš greidd verša atkvęši - vęntanlega į fimmtudag/morgun - um allar tillögurnar. Žaš er į įbyrgš meirihlutans. Eftir stendur aš vinna eftir skošanakönnuna og vinnu sérfręšinganna er óljós um hana er ekkert samkomulag žó svo aš viš óskušum eftir višręšum um slķkt viš stjórnarmeirihlutann.

Mķn skošun er aš betra hefši veriš aš ljśka allri undirbśningsvinnu įšur en leita vęri til žjóšarinnar meš skżrar spurningar - įlitamįl sem įhugavert vęri aš fį svar žjóšar viš įšur en Alžingi leggši fram tillögu aš nżrri stjórnarskra fyrir žjóšina til aš greiša atkvęši um. Mķn skošun er sś aš skynsamlegasta leišin vęri aš horfa til 1942-44 um hvernig vęri best aš fara meš žaš.

Hitt er sķšan śtśrsnśningur aš viš höfum hent śt banni viš utanvegaakstur - frumvarpi um nįttśruvernd - til aš nį slķku samkomulagi. Allir flokkar eru sammįla um aš taka į žvķ. Hinsvegar voru żmiss atriši önnur žar sem ekki nįšist samkomulag viš stjórnarmeirihlutann aš fresta til haustsins - žvķ fór sem fór - og žaš er į įbyrgš meirihlutans aš ekki tókst aš klįra skżrar reglur um utanvega akstur. 


mbl.is Samkomulag um aš ljśka umręšunni
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Vandręši rammaįętlunar - breiš samstaša horfin

Upphaflega hugmyndin sem Framsókn kom meš um aš setja mat į kostum og göllum einstakra virkjanakosta ķ faglegt mat var kallaš "rammaįętlun um nżtingu virkjanakosta".  Um žaš var breiš samstaša.

Seinna var lagt til aš taka inn ķ žessa skošun mat į verndargildi. Eftir žaš hét žessi faglega vinna "Rammįętlun um vernd eša nżtingu nįttśrusvęša" . Um žaš var breiš samstaša.

Eftir aš rķkisstjórn VG og Samfylkingar tók viš völdum fóru vandręša skżjin aš hrannast upp. Einstaka žingmenn lżstu stušningi sķnum viš rķkisstjórnina skilyrtan viš aš ekki yrši fariš eftir faglegu mati - notast ętti viš pólitķskt mat sitt. Um žetta er ekki breiš samstaša.

Rķkisstjórnin setti inn į sķšustu stundu pólitķska leikmenn til aš greiša atkvęši meš fagmönnunum. Um žaš var ekki breiš samstaša.

Išnašarrįšherra og umhverfisrįšherra settu saman sérstakan pólitķskan hóp til aš fara yfir nišurstöšur fagmannanna sķšastlišiš sumar - ekki jók žaš į hina breišu samstöšu.

Efir aš umsagnarfrestur var lišinn tók rķkisstjórnin mįliš aftur ķ sķnar hendur - og hefur haft žaš žar vikum saman - ķ pólitķskum bakherbergjum - pólitķskum hrossakaupum milli stjórnarflokka og einstakra žingmanna stjórnarflokkanna - allt gert til aš lįta rķkisstjórnina tóra - nišurstašan er pólitķskt plagg sem er komiš svo langt frį uppruna sķnum - um faglegt mat sem um gęti skapast breiš samstaša - aš nś ętti žaš aš vera kallaš "Rammįętlun um vandręšagang rķkisstjórnar VG og Samfylkingar - pólitķsk hrossakaup" - Um žetta er žó ekki breiš samstaša.

Tvennt er alvarlegast. Ķ fyrsta lagi er bśiš aš eyšileggja hugmyndina um aš taka pólitķk śt śr faglegu mati į kostum og göllum vernd/nżtingar - nišurstašan veršur aldrei žverfagleg og  aldrei breiš samstaša. Ķ öšru lagi hefur seinagangurinn olliš žvķ aš bišstašan veršur žrjś-fjögur įr en ekki eitt. Žaš er dżrt. Žó nokkur verkefni bķša og hafa bešiš nś ķ tvö įr eftir aš rammaįętlunarverkefninu lyki. Verkefni sem breiš samstaša er um - komast ekki af staš. Žau munu žurfa aš bķša meir en eitt įr enn vegna vandręšagangs VG og Samfylkingar.

- Žaš er vandręšalegt - afleišingin er aš žaš er žung undiralda um aš koma rķkisstjórn JS og SJS frį sem fyrst. - Um žaš er aš skapast breiš samstaša.


mbl.is Ekki geymsluflokkur fyrir umdeildar virkjanir
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Samrįš vs yfirgangur

Forsętis - segir aš aš nżja frumvarp muni höfša til breišari hóps žingmanna en fyrra frumvarp m.a Framsóknarmanna.

Mikiš vildi ég aš žaš vęri satt. Mikiš vildi ég aš žaš vęri innistaša fyrir žessari yfirlżsingu forsętis-. Ķ stefnu okkar Framsóknarmanna segir aš eitt ašalmarkmišiš sé aš nį sem vķštękastri sįtt mešal žjóšarinnar sem og ašila greinarinnar um fiskveišistjórnunarlöggjöfina. Til žess aš žaš nęšist lögšum viš til vķštękt samrįš sem flestra. Fór rķkisstjórn VG og Samfylkingar eftir žessu rįši? Nei. - Hvernig getur forsętis- žį sagt aš frumvarpiš höfši til mun breišari hóps ž.m.t. Framsóknar? Žaš veit ég aušvitaš ekki. Kannski einn hlekkur ķ hefšbundnum spuna Samfylkingar - en vonandi ekki..

Vonandi er žetta frumvarp byggt į žeim prinsķpum sem viš Framsóknarmenn lögšum fram į flokksžinginu voriš 2011. Og sķšar sem žingsįlyktun į Alžingi. Kannski hefur rķkisstjórnin hlustaš į okkur Framsóknaržingmenn og grunnur frumvarpsins byggšur į stefnu Framsóknar.

Vonandi er įstęša žess aš frumvarpiš höfši til breišari hóps aš žaš sé lķkt žvķ frumvarpi sem žįverandi sjįvarrįšherra Jón Bj. skilaši eftir vinnu sérhóps ķ lok nóvember 2011. En vonandi ķ engu lķkt žvķ frumvarpi sem sami sjįvarrįšherra lagši fram į voržingi 2011 (frumvarpi sem eftir aš allir "helstu" sjįvaraušlindar sérfręšingar VG og Samfylkingar - eins og BVG SJS ÓlķnaŽ. RobM. og forsętis-JS- höfšu fariš sķnum höndum um plaggiš og gjörónżtt žaš) - žvķ žaš var skelfilegt - og hefši lagt ķ rśst landsbyggšina sem og okkar öflugustu atvinnugrein - sjįvarśtveginn.

Viš veršum žvķ aš vona žaš besta - en ekki er hęgt aš segja aš vinnubrögšin séu žess ešlis aš bjartsżnin aukist. Ekki ętla ég aš lofa stušning fyrirfram - hingaš til hefur mįlflutningur forsętis- JS ekki stašist nokkra męlistiku um sannsögli eša trśveršugleika. -

Žaš yrši svo sérkennilegt - en lķkt öšru hjį rķkisstjórninni- ef hiš nżja frumvarp SJS verši nóvember frumvarp skuggarįšuneytis Jóns Bjarna - žvķ samkvęmt hinni opinberu skżringu var hann rekinn śr rįšherrahópnum fyrir einmitt žaš frumvarp.

Viš vonum žaš besta - en vitum ekki neitt - enda ekkert samrįš veriš. Viš óttumst hefšbundinn yfirgang og hótanir rķkisstjórnar - - En eitt er klįrt viš munum skoša žetta frumvarp gaumgęfilega - ef žaš reynist grunnur aš vķštękri sįtt ķ samfélaginu og innan atvinnugreinarinnar - er žaš vel og viš Framsóknarmenn munum leggja okkar lóšir į žęr vogarskįlir.


mbl.is Rķkisstjórn samžykkir kvótafrumvarp
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Lķfeyrissjóšir

Ķ umręšu, į Alžingi ķ vikunni, um stöšu lķfeyrissjóšanna kom fram aš viš stęšum nokkurn veginn jafnfętis noršmönnum žegar kęmi aš lķfeyrissjóšsréttindum og vęrum eitt af 3-4 best stöddu rķkjum heims hvaš lķfeyrismįl varšaši. Žeirra framtķš byggist į gegnumstreymis kerfi og olķusjóšinum svokallaša. Okkar kerfi byggist hinsvegar į uppsöfnunarkerfi. Žar fyrir utan erum viš almannatryggingakerfiš og séreignasparnašinn.

Žrįtt fyrir verulegt tap (og įmęlisvert uppį tępa 400 milljarša jafnvel tępa 500) žį er staša okkar góš - eignir um 2000 milljaršar og įrlegar innborganir ķ kerfiš til fjįrfestinga um 120 milljaršar. Til samanburšar voru eignirnar nįnast engar upp śr 1980 žegar veršbólga įttunda įratugarins hafši žurrkaš ut lķfeyrisinngreišur sjóšsfélaga į fyrsta įratug lķfeyriskerfisins.

Er žį ekkert aš? Jś vissulega en žaš ber aš varast aš nota tękifęriš og kollvarpa nśverandi kerfi. Tillögur um aš fęra allt ķ einn sjóš - jafnvel ķ gegnumstreymiskerfi - undir stjórn eins rķkisforstjóra - jafnvel Sešlabankaskśffu - hljóma ekki vel ķ mķnum eyrum - viš žurfum aš hafa eggin ķ fleiri körfum - dreifa įhęttunni - tryggja félagsleg réttindi fólks og byggja upp sparnaš.

1.- Mķn skošun er sś aš kerfiš žurfi aš standa į žremur fótum. Ķ fyrstalagi - almannatryggingarkerfi į vegum rķkisins sem tekur į sķnar hendur žį sem ekki geta tekiš žįtt ķ atvinnulķfinu eša falla śt af žvķ snemma į lķfsleišinni. Žetta veršur grunnstoš sem į aš tryggja višunandi framfęrslu fólks.

Ķ öšru lagi eru almennu og opinberru sjóširnir sem safna lķfeyrisréttindum fólks sem žį getur notiš sķns eigin uppsöfnunar. Hér žarf fyrst og fremst aš lagfęra tekjutengingar sem hafa eyšilagt kerfiš. Einnig er rétt aš minnast žess aš ķ raun hafa sjóširnir einungis safnaš fé ķ 30 įr že. frį setningu svokallašra Ólafslaga - sumir mun skemur žar sem ekki er langt sķšan aš inngreišslur ķ lķfeyrissjóši var skyldašur.

Ķ žrišja lagi séreignasparnašur - žvķ žaš er naušsynlegt aš žjóšin gerist "norskari eša žżskari" ķ žeirri merkingu aš mun betra sé aš eiga fyrir hlutunum en taka žį aš lįni og skuldsetja sig ķ botn.

Sérstaklega žarf aš fara yfir mörkin milli almannatryggingakerfisins og almennu/opinberru sjóšanna- hvaša réttindi hvor tryggir og hvenęr almennu/opinberru sjóširnir taki viš.

2.- Annaš mįl sem žarf aš taka į er stjórnun sjóšanna og fjöldi. Ekkert vit er aš mķnu mati aš hafa einn eša 2-3. Kannski er nóg aš žeir séu 6? 8? 10?- rśmlega 30 viršist ofrausn. Žeir kostir sem vissulega eru aš hafa atvinnurekendur og verkalżšsforkólfa ķ stjórnum sjóšanna eru aš mķnu mati algjörlega nśllašir śt af lżšręšishallanum sem fylgir žvķ aš félagsmenn kjósi ekki sķna stjórnendur - einnig er įbyrgš vafasöm. Ķ žvķ sambandi er rétt aš benda į aš žótt engin rekstrarlegur munur hafi veriš į sjóšum sem kosnir voru af sjóšsfélögum (jafnmikiš tap ef ekki meira) og hinum er rétt aš minnast žeirrar stašreyndar aš hjį žeim félögum (eins og verkfręšingalķfeyrissj.) hafa allir axlaš įbyrgš og nżjir ašilar komu strax ķ stjórn. Einnig er veruleg įhętta fólgin ķ samžjöppun valds ef fįir (jafnvel enn verra ef sjóšum fękkar) atvinnurekendur og verkalżšsforkólfar sitja bęši aš stjórnum stęrstu fyrirtękja, samtaka atvinnulķfs og launžega įsamt žvķ aš sitja aš 2000 milljarša sjóši landsmanna.

Žess vegna tel ég rétt aš sjóšunum fękki og žeim verši kosin stjórn af sjóšsfélögum ( hęgt vęri aš kjósa žess vegna reynda rekstrarmenn og stjórnendur en žeir vęru kosnir af sjóšsfélögum).

3.- Žrišja atrišiš er fjįrfestingastefna sjóšanna - hana žarf aš skerpa - minnka įhęttu - evt lękka įvöxtunarkröfu śr 3.5% sem viršist hafa įhęttusękni ķ för meš sér - og er erfitt aš nį įratugum saman - einnig er ljóst aš verulegum hluta žeirra įrlegu 120 milljarša žarf aš fjįrfesta fyrir erlendis til aš koma ķ veg fyrir eftirspurnarbólu og ofhitnun hagkerfisins innanlands. Žį mį einnig skoša -(sérstaklega žessi misserin) fjįrfestingar ķ innvišum ķslensks samfélags (sem skila arši) t.d hlut ķ orkufyrirtękjum m.a. Landsvirkjun - nś žegar eru lķfeyrissjóširnir aš kaupa hluti ķ HS-orku - einnig verkefnafjįrmögnun ķ orkugeiranum, samgöngum ofl. EN ŽESSA HLUTI ŽARF AŠ SKOŠA VEL ĮŠUR EN STOKKIŠ ER AF STAŠ.

4.- Fjórša skošunarmįliš er sķšan klįrlega aš rannsaka til fullnustu lķfeyrissjóšina. Alžingi samžykkti 63-0 tillögu žingmannanefndarinnar į aš rannsaka beri lķfeyrissjóšina. Innan forsętisnefndar Alžingis hefur mįliš veriš til mešferša sķšustu vikur. M.a. hefur žaš veriš rętt meš hvaš hętti žaš vęri best- įkvešiš var aš bķša eftir nišurstöšu žeirrar nefndar sem lķfeyrissjóširniur sjįlfir settu į laggirnar. Nś liggur sś nišurstaša fyrir og mun nżtast žeirri rannsókn sem Alžingi mun setja af staš. Sś tillaga hefur komiš fram aš skipa eins manns rannsóknanefnd sem hafi allar fullnęgjandi heimildir til aš kalla menn fyrir og fį allar upplżsingar og nżta žannig bęši žį vinnu sem Rannsóknanefnd Alžingis sem og rannsókn lķfeyrissjóšanna hafa skilaš - sjįlfum finnst mér žaš skynsamleg leiš. Žį hafa nokkrir žingmenn žar į mešal Eygló Haršardóttir sem fyrsti flutningsmašur og Birkir Jón Jónsson, Siv Frišleifsdóttirog Vigdķs Hauksdóttir įsamt fleirum flutt tillögu um skipan rannsóknarnefndar. Ašalatrišiš og žaš mikilvęgasta er aš slķk rannsókn fari fram og hafi allar heimildir į hreinu.

En mikilvęgast af öllu er aš ganga nś ekki eins og fķlar ķ glerbśš og rśsta öllu žvķ sem viš eigum. Skošum misstökin, lęrum og leišréttum og höldum svo įfram į - vonandi - betri braut. 


mbl.is Norskur efnahagur góšur
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hin hlišin

Cameron forsętisrįšherra Breta hefur rétt fyrir sér - žaš er żmislegt hęgt aš lęra af ķslendingum - ekki sķst hvaš varšar jafnréttismįl. En einnig żmis önnur mįl. Žį mį einnig lęra af žvķ sem okkur hefur mistekist. 

 Ķ “įgętri peppgrein” sem Ólina Žorvaršardóttir stjórnaržingmašur ķ Samfylkingu ritar – og stjórnarlišar kętast viš og endurbirta sem vķšast ķ įróšursskyni – kemur fram ein hliš "sannleikans" - hęgt er og mį skyggnast undir og sjį annan sannleika Hér leyfi ég mér aš birta nokkrar af stašhęfingum stjórnaržingmannsins ( ritašar smįtt) og sķšan mķn fyrstu višbrögš – ( les ekki öll – ekki endilega žau réttustu – en fyrstu višbrögš) - Halli rķkissjóšs hefur lękkaš śr 216 millljöršum króna frį 2008 ķ 20 milljarša į yfirstandandi įri.-“Rétt”- Jį en hvaš meš 47 milljarša óskrifaša skuld vegna lķfeyrissjóšs opinberra starfsmanna – eša ótilgreint tap vegna SpKef ofl
- Veršbólgan hefur lękkaš śr 18% ķ 6%,- Frį hvaša tķma var (hvenęr var hśn 18%) –
og įtti hśn ekki aš vera undir mörkum SĶ frį 2010??

- vextir hafa lękkaš,
- jį en er žaš nóg – enn eru okurvextir og stżrivextir SĶ miklu hęrri en vķšast annarsstašar
- hagvöxtur er nś oršinn meiri hér en ķ OECD löndum (var 3-4% į sķšasta įri, mun meiri en spįš hafši veriš),-
jį žaš er rétt ( enda alvarleg kreppa um alla heimsbyggš ekki sķst ķ ESB löndum – en er ekki hagvöxturinn byggšur į makrķlveišum ( sem enginn vissi aš myndi ganga ķ ķslenskri lögsögu meš nśverandi hętti og vegna žess aš viš rįšum okkur sjįlf žį getum viš veitt “ešlilegt magn” af makrķl – og vegna kvótakerfisins žį getum viš stżrt veišum og hįmarkaš aršsemi meš manneldisvinnslu – hinn hluti hagvaxtar er byggšur į einkaneyslu /śttekt séreignasparnašar) og kreditkorta1neyslu erlendis – meš öšrum oršum – ekki sjįlfbęr – ekki byggšur į aukinni framleišslu.
- śtflutningsveršmęti hafa aldrei veriš meiri,-
en žyrftu aš vera 60-80 milljöršum hęrri svo krónan styrktist og viš gętum greitt allar okkar skuldir
- vöruskiptajöfnušurinn er hagstęšur, - jį en sama svar og fyrir ofan um 60-80 milljaršanna + sżnir styrk ķslensku krónunnar

- vöxtur ķ feršažjónustu er sį mesti sem žekkist hérlendis,-
algjörlega rétt og sżnir styrk ķslensku krónunnar og auglżsingaįhrif af eldgosum sķšustu įra
- kaupmįttur hefur aukist,-
rétt og mun aukast enn meir meš vaxandi śtflutningi vegna ķslensku krónunnar
- kjarasamningar hafa nįšst,-
žökk sé samtökum atvinnulķfs og verkalżšs – ekki er hęgt aš žakka rķkisstjórninni žaš žvķ stjórnvöld hafa brotiš nįnast alla samninga viš Asķ og SA
- skuldirnar lękka sem hlutfall af landsframleišslu, - en viš skuldum allan gjaldeyrisvaraforšann

- atvinnuleysiš minnkar, -
allt alltof hęgt – 6000-8000 žśsund flśiš land – fólk dettur śtaf atvinnuleysislistum vegna langtķmaatvinnuleysi og fęrist yfir į skuldsett sveitarfélög – žį er ótalinn sį fjöldi sem sękir vinnu erlendir en bżr hérlendis
- rįšstöfunartekjur hękka,-
vonandi rétt- en ég heyri įkaflega mismunandi sögur um žaš – enda er skattpķningin bżsna mikil
- jöfnušur hefur aukist ķ samfélaginu –
allir hafa žaš skķtt – bara misslęmt – er žaš jöfnušurinn – annars žarf aš verša meiri jöfnušur en nś er – og žaš į jįkvęšum nótum ž.e. allir hafi žaš betra en jöfnušur meiri
- og vęntingavķsitalan hefur hękkaš,
- vanskilahlutfall skulda er nś svipaš og 2004, sem žótti gott įr,-
hvaš meš aldrei fleiri gjaldžrot!?! hvaš meš 40% heimila séu ekki sjįlfbęr hvaš varšar tekjur og skuldir og stefni smįtt og smįtt ķ gjaldžrot!!
- heildarskuldir hafa lękkaš sem hlutfall af landsframleišslu śr 130% ķ 110%. – er žaš góšur – įsęttanlegur įrangur – į kostnaš hverra voru žessi 20% sótt? heimilanna ķ landinu??
Sumsé: Ķsland er ekki lengur aš kljįst viš efnahagskreppu.- ojęja – ekki er ég viss um aš almenningur sé sammįla žvķSérfręšingar greiningardeildann segja aš langtķmahorfurnar séu mjög góšar ķ efnahagslķfinu. – žar erum viš algjörlega sammįla svo fremi aš nśverandi rķkisstjórn fari frį og aš upp verši tekin skynsemisstefna ķ anda – planB – stefnu FramsóknarŽetta gefur okkur vonir um aš hęgt verši aš koma frekar til móts viš žį samfélagshópa sem verst fóru śt śr hruninu – en žaš tekur lengri tķma en žrjś įr.- žaš hefši ekki žurft aš bķša žrjś įr – Framsókn lagši til ķ feb. 2009 – almennar leišréttingar lįna ( svokölluš 20%leiš) – sem nęr allir eru nś sammįla um aš hefši veriš rétt aš fara
En žó aš skašinn hafi ekki veriš – og verši sjįlfsagt aldrei – bęttur til fulls er ólķkt bjartara um aš litast nś en įšur.-
jś en gęti veriš svo miklu- miklu- miklu betra hefši önnur og skynsamari stefna/leiš veriš farinnKreppan er nefnilega bśin.- jį segšu fólkinu ķ landinu žaš – ég er ekki viss um aš žaš segi sömu sögu – en hśn gęti vissulega veriš bśinn 
mbl.is Cameron vill lęra af Ķslandi
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Fyrrverandi velferšarstjórn

Aš aflokinni atkvęšagreišslu um fjįrlög 2012 mį fullyrša aš rķkisstjórnin sem kennt hefur sig viš norręna velferš hafi yfirgefiš velferšina endanlega. Tillögur okkar Framsóknarmanna sem og tillögur Atla Gķslasonar og Lilju Mósesdóttur sem į margan hįtt voru įžekkar ekki sķst gagnvart heilbrigšisstofnunum og almannabótum voru allar felldar af stjórnarlišum ķ VG og Samfylkingu. Žaš sama var uppį teningnum varšandi tillögur okkar og sjįlfstęšismanna t.a.m ķ löggęslu og sżslumanns embęttum - allt fellt meš 31 atkvęši eša allra stjórnarliša. Grunnnetinu var hafnaš af rķkisstjórnarflokkunum.

Ķ ķtarlegu įliti fulltrśa Framsóknarflokksins ķ fjįrlaganenfnd Alžingis,Höskuldar Žórhallssonar kom m.a. fram aš engin śttekt hefur veriš gerš į byggšaįhrifum fjįrlagafrumvarpsins. Haldiš er įfram meš sömu stefnu og lagt var upp meš ķ skeršingu framlaga til heilbrigšisstofnana landsins į žar sķšasta įri žó aš nišurskuršurinn hafi veriš mildašur lķtillega ķ mešförum fjįrlaganefndar.Framsóknarflokkurinn leggur til aš snśiš verši frį žeirri stefnu sem rķkisstjórnin hefur lagt upp meš ķ heilbrigšismįlum. Er um aš ręša röskun į bśsetuskilyršum og bśsetuöryggi žjóšarinnar sem getur haft mikil įhrif til langs tķma. Naušsynlegt er žvķ aš hętta viš bošašan nišurskurš og taka til umręšu framtķš heilbrigšiskerfis Ķslendinga

Ķ skżrslu OECD frį 28. febrśar 2008 kemur fram aš ķ alžjóšlegum samanburši er heilbrigšiskerfi Ķslendinga tališ lofsvert žrįtt fyrir aš vera óvenju kostnašarsamt. Naušsynlegt sé žvķ aš auka hagkvęmni og nżtingu fjįrmuna sem lagšir eru ķ heilbrigšiskerfiš. Ljóst er aš Ķsland hefur tekiš žessar athugasemdir til sķn og brugšist viš žeim žar sem ķ skżrslu frį OECD, sem śt kom ķ nóvember 2010, kemur fram aš Ķsland sé ķ hópi žeirra rķkja sem hvaš best komu śt ķ samanburši į skilvirkni og stefnumörkun ķ heilbrigšisžjónustu og nżtingu žess fjįrmagns sem lagt er ķ žjónustuna. Žykir žvķ ljóst aš sś stefna sem Ķslendingar hafa markaš sér og nżting žeirra fjįrmuna sem lagšir eru ķ heilbrigšiskerfiš, hafa veriš til fyrirmyndar aš mati stofnunarinnar žrįtt fyrir mikinn kostnaš sem žvķ óneitanlega fylgir. Žaš er žvķ óskiljanlegt aš rķkisstjórnin skuli ekki hafa tekiš meira mark į žessu įliti og stašiš viš loforš frį 2010 um aš gera śttekt į žeim įhrifum sem nišurskuršur sķšustu įra hefur olliš.  Žó er višurkennt m.a. aš nišurskuršurinn hafi haft žau įhrif aš fęra verkefni frį opinberum heilbrigšisstofnunum yfir til sérfręšinga į stofum ķ Reykjavķk- žar hafi kostnašur vaxiš.

Ķ september sl. skipaši velferšarrįšherra rįšgjafarhóp til aš skoša hvort žörf vęri į grundvallarbreytingum į heilbrigšiskerfinu og ķ hverju slķkar breytingar gętu falist žannig aš unnt vęri aš uppfylla markmiš um öryggi og jöfnuš į sama tķma og ašhaldskröfum fjįrlaga vęri mętt. Rįšgjafarhópurinn skilaš ķ október sl. tillögum um skipulag heilbrigšisžjónustu og rįšstöfun fjįrmuna. Žęr fólu m.a. ķ sér aš tekin yrši upp žjónustustżring (tilvķsunarkerfi eins og viš Framsóknarmenn höfum lagt til ) endurskošaš yrši greišslufyrirkomulag fyrir heilbrigšisžjónustu, sameiningu heilbrigšisstofnana yrši lokiš og heilsugęslan į höfušborgarsvęšinu yrši endurskipulögš. Ljóst er aš žessar tillögur geta leitt til hagręšis og śtgjaldalękkunar fyrir rķkissjóšs og žvķ gagnrżnivert aš žessi vinna skyldi ekki fara fram fyrr į žessu įri svo unnt hefši veriš aš byggja į žeim viš vinnu aš fjįrlagafrumvarpi.

Žetta er žeim mun sérkennilegra ķ ljósi žess aš ķ įliti meiri hluta velferšarnefndar (VG og Samfylking) um fjįrlagafrumvarpiš kemur fram aš hann telji jįkvętt aš vinna rįšgjafarhópsins liggi fyrir en „jafnframt mjög mišur aš tillögur hópsins hafi ekki veriš lagšar til grundvallar viš fjįrlagavinnuna.“ Aš įliti meiri hluta velferšarnefndar er mikilvęgi žessa įréttaš en žar segir „Meiri hlutinn įréttar mikilvęgi žess aš hagręšing ķ rķkisrekstri sé grundvölluš į góšum upplżsingum og skżrri stefnumörkun. Nį žarf fram hagkvęmni og réttlįtri stżringu almannafjįr įn žess aš žjónusta viš sjśklinga eša öryggi žeirra sé skert.“ - svo mörg er žau orš en athafnir fylgja ekki mįli sbr atkvęšagreišsluna viš 3. umręšu fjįrlaga.

Margt fleira vęri hęgt aš telja fram t.a.m. aš enn byggjast fjįrlög į auknum nišurskurši og skattahękkunum sem fullyrša mį aš fyrir löngu hafa gengiš alltof langt og of djśpt seilst ķ vasa landsmanna.

žį hafa komiš fram rökstuddar įbendingar um vantalin gjöld og ofįętlašar tekjur žannig aš hallinn į įrinu 2012 gęti oršiš meiri žegar upp er stašiš. Żmsir hafa bent į aš fjįrlögin einkennast af žeirri stefnu rķkisstjórnarinnar aš leggja į nżja skatta og hękka įlögur į fyrirtęki og heimili ķ staš žess aš stušla aš stękkun skattstofna sem skapa myndu auknar tekjur fyrir rķkissjóš.

Ķ žvķ liggur hinsvegar stefna okkar Framsóknarmanna sem viš höfum ķtarlega kynnt undir nafninu planb.is. Žaš er aš finna sókn ķ atvinnumįlum sem og skynsamleg efnahagsstefna. En eftir žvķ žurfum viš landsmenn enn aš bķša - žvķ rķkisstjórnin ętlar ekki aš breyta um stefnu - žaš sżndi atkvęšagreišslan um fjįrlögin 2012 glögglega.

 

 

.

 

    
    


mbl.is Tekjuspį fjįrlaga į ótraustum grunni
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Tannheilsa - fališ heilbrigšismįl

Į sķšustu misserum hefur ę ofan ķ ę skotiš upp umręšu um afleita stöšu tannheilsu - barna, fulloršinna og eldra fólks. Og slakan stušning rķkisvalds viš žetta heilbrigšismįl. Ég birti hér svar žįverandi heilbrigšisrįšherra į fyrirspurn minni um žetta efni. Svariš um stefnu og ašgeršir er lošiš - lżsir jafnvel įhugaleysi. En žar koma lķka fram upplżsingar um nśverandi stušning rķkisvaldsins viš kostnaš almennings vegna žessa heilbrigšissvišs.

Fyrir allnokkrum įrum minnist ég greinar ķ hérašsblašinu Skarpi į Hśsavķk žar sem į įkaflega skemmtilegan (og žingeyskan) hįtt- var lķst aš tannheilsa barna ķ Žingeyjarsżslum vęri sś besta og heilbrigšasta noršan alpafjalla.Menn žökkušu 2 tannlęknum sem bjuggu og störfušu ķ samfélaginu og unnu vel m.a. viš forvarnir. - Hér įšur fyrr var stašan mun betri en hśn er nś - sérstaklega sum stašar į landinu.

Ķ samfélagi okkar eiga börn og unglingar aš geta leitaš til tannlęknis įn tillits til bśsetu og efnahags. Jafnframt er skynsamlegt aš nżta skattfé til aš auka forvarnir ķ tannheilsu fulloršinna. Žar er hęgt m.a. aš horfa til Noršurlanda. Ķ svari rįšherra kemur m.a. fram aš ef öll tannlęknažjónusta vęri kostuš af skattfé žyrfti aš hękka skattprósentuna um 0.85%. Minna gagn gerši. Einnig mį forgangsraša ķ rķkisrekstri. En taka žarf į žessu heilbrigšismįli meš sanngirni og jafnręši žegnanna aš leišarljósi.

Svar velferšarrįšherra viš fyrirspurn Siguršar Inga Jóhannssonar um tannheilsu žjóšarinnar.

    1.      Hver er stefna rįšherra varšandi tannheilsu žjóšarinnar? Kemur hśn fram ķ nżrri heilbrigšisįętlun?
    Stefna rįšherra er aš bęta tannheilsu landsmanna eins og kostur er. Er nś leitaš leiša til aš nį žvķ markmiši. Ķ drögum aš heilbrigšisįętlun til įrsins 2020 kemur fram aš bętt tannheilsa er mešal forgangsverkeffna į sviši heilbrigšismįla. Ķ heilbrigšisįętlun til 2010 var stefnt aš umtalsveršri fękkun tannskemmda (DMFT) 12 įra barna. Einnig var stefnt aš žvķ aš fjölga tönnum ķ biti hjį 65 įra og eldri um 50%. Žessi markmiš nįšust ekki aš fullu fyrir 2010 žannig aš ljóst er aš enn er verk aš vinna.

    2.      Hver er stefna rįšherra varšandi tannheilsu barna og markmiš um aš allir hafi jafnan ašgang aš heilbrigšisžjónustu, óhįš efnahag?
    Eins og aš framan greinir stefnir velferšarrįšherra aš žvķ aš bęta tannheilsu žjóšarinnar į nęstu įrum. Sérstök įhersla veršur lögš į aš bęta tannheilsu barna og er undirbśningur žess žegar hafinn. Markmiš velferšarrįšuneytisins er aš nį samningum viš tannlękna sem tryggja ókeypis forvarnaskošun fyrir fjóra įrganga barna ķ staš žriggja įrganga įšur. Žį er stefnt aš samkomulagi um eina gjaldskrį vegna tannlękninga barna sem geti tryggt aš kostnašaržįtttaka hins opinbera verši allt aš 75% af raunkostnaši fyrir allar almennar tannlękningar barna. Ljóst er žó aš breytingar geta oršiš frį žessum samningsmarkmišum į samningaferlinu. Stefnt er aš žvķ aš innan nokkurra įra njóti öll börn og unglingar į Ķslandi naušsynlegrar tannlęknažjónustu óhįš efnahag. Er m.a. stefnt aš sérstökum stušningi viš fjölskyldur sem af fjįrhagsįstęšum geta ekki stašiš undir eigin greišslužįtttöku ķ tannlęknakostnaši barna sinna.

    3.      Hver er heildarkostnašur sjśklinga og rķkis viš tannlękningar? Svar óskast sundurlišaš eftir:
                a.      fyrirbyggjandi žjónustu,
                b.      tannréttingum,
                c.      almennum tannlękningum,
                d.      meiri hįttar inngripum sem greidd eru af Sjśkratryggingum Ķslands.

    Erfitt er aš meta tannlęknakostnaš einstaklinga į aldrinum 18–66 įra žar sem Sjśkratryggingar greiša ekki tannlęknakostnaš žeirra. Hagstofa Ķslands hefur įętlaš tannlęknakostnaš śt frį könnun į einkaneyslu sem gerš var įriš 2007. Samkvęmt könnuninni var tannlęknakostnašur į mann įriš 2007 aš mešaltali 23.127 kr., žar af greiddi hiš opinbera 4.205 kr. eša 18%.
    Sjśkratryggingar taka žįtt ķ kostnaši vegna tannlękninga aldrašra, öryrkja og barna yngri en 18 įra į grundvelli gjaldskrįr sem Sjśkratryggingar Ķslands gefa śt. Mismunandi hlutfall af gjaldskrį SĶ er endurgreitt eftir stöšu sjśkratryggšra. Žį er veittur styrkur vegna tannréttingar barna og unglinga aš fjįrhęš 150 žśs. kr. Greitt er 95% af kostnaši vegna alvarlegra afleišinga mešfęddra galla, slysa og sjśkdóma.
    Ķ mešfylgjandi töflu kemur fram kostnašur rķkisins af żmsum flokkum tannlęknažjónustu.

Tannlęknažjónusta 2010Kostnašur SĶ ķ millj. kr.
  
Fyrirbyggjandi žjónusta 456,3
Tannréttingar 233,7
Almennar tannlękningar 546,4
„Meiri hįttar“ inngrip 67,7
Samtals1.304,1

    Kostnašur vegna fyrirbyggjandi žjónustu samanstendur af gjaldfrjįlsum forvarnaskošunum 3, 6 og 12 įra barna, almennu eftirliti, fręšslu, tannhreinsun, flśorlökkun og skorufyllum.
    „Meiri hįttar inngrip“ eru flokkuš hér sem öll tannlęknažjónusta sem tilkomin er vegna alvarlegra afleišinga fęšingargalla, sjśkdóma eša slysa.
    Upplżsingar um verš tannlękna ķ töflunni fela ķ sér heildarverš gjaldskrįrliša sem SĶ tekur žįtt ķ aš greiša. Ekki er hęgt aš greina allan tannlęknakostnaš sjśkratryggšra ķ gögnum SĶ žar sem ašeins liggja fyrir upplżsingar um žį gjaldliši sem SĶ tekur žįtt ķ aš greiša.

    4.     Hvaš žyrfti skattprósenta aš hękka mikiš til aš standa undir öllum kostnaši skv. 3. liš fyrirspurnarinnar?
    Ętla mį aš um žaš bil 18% heildarkostnašar viš tannlękningar landsmanna sé greiddur af hinu opinbera. Śt frį žeirri forsendu mį įętla aš heildarkostnašur landsmanna allra vegna tannlękninga hafi veriš 7,2 milljaršar kr. į įrinu 2010. Ef dreginn er frį sį kostnašur sem rķkiš greiddi įriš 2010 standa eftir um 5,9 milljaršar kr.
    Fjįrmįlarįšuneytiš įętlar aš hękkun um eitt prósentustig ķ tekjuskatti einstaklinga (ž.e. breyta grunnžrepinu um 1 prósentustig og efri žrepunum tilsvarandi einnig um 1 prósentustig) gefi rķkissjóši um 7 milljarša kr. Samkvęmt žvķ mundi žurfa aš hękka tekjuskatt einstaklinga um 0,85 prósentustig til aš rķkiš gęti stašiš undir öllum tannlęknakostnaši landsmanna.



mbl.is 90 žśsund fyrir tannskemmd
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband